Fortķšarhyggja ķ Keflavķk

Kalda strķšiš var, ķ bókstaflegri merkingu sįlsżkisleg framlenging sķšari heimstyrjaldar.  Rólyndustu menn fylltust ofsóknarbrjįlsemi, žeirrar geršar, sem ķ ešlilegu umhverfi žekkist tępast utan gešveikrarhęla. Allir töldu alla sitja į svikrįšum viš sig.  Traust, ekki ašeins milli žjóša og žjóšfélagshópa, heldur einnig milli einstaklinga, gufaši upp.  Til er fjöldi dęma, m.a. frį Ķslandi, um fjölskyldur og vinįttutengsl, sem beinlķnis sundrušust vegna kalda strķšsins.  Enginn var mašur meš mönnum, nema hann ętti sér fjandmann ķ žessum hjašningavķgum.

Ein afleišing žessa sjśklega įstands voru herstöšvar, sem dritaš var nišur śt um allar koppagrundir.  Žęr veittu sumum falksa öryggiskennd, öšrum atvinnu, fé og frama. 

Ein stöšin reis į Mišsnesheiši, steinsnar frį Keflavķk.  Į örskömmum tķma breytti hśn fįmennu fiskimannažorpi ķ blómlegan bę ķ efnalegu tilliti.  Kaninn veitti vinnu og borgaši vel.  Žarna sįu margir veraldlega drauma sķna rętast.

En draumum lżkur, žegar augum er lokiš upp.  Og žar kom, aš kalda strķšiš rann śt ķ sandinn, eins og hver annar misskilningur, sem tępast žarf aš leišrétta.  Žetta gerist śt um allan heim.  Ein afleišing žessa varš sś, aš herstöšvum var lokaš.  Af sjįlfu leiddi, aš bęir, sem lifaš höfšu į hernašarumsvifum bįru ekki sitt barr og lognušust jafnvel śt af.  Ef ķbśarnir vildu halda žeim lifandi, uršu žeir aš finna sér nżtt hlutskipti.

Keflavķk er einn slķkra bęja.  Hersetan į Mišnesheiši var einfaldlega forsenda fjįrhagslegs uppgangs  žessa bęjar.  Meš lokum kalda strķšsins brugšust žessar forsendur.  Leiknum var einfaldlega lokiš.  En ķ staš žess, aš reyna aš byggja žetta bęjarfélag upp į nżjum forsendum, var reynt aš halda hermanginu įfram.  Fręg aš endemum er tilraun Davķšs Oddssonar og sķšar Geirs Haarde, til aš neyša Bandarķkjamenn til aš hafa įfram fjórar afgamlar orrustužotur į Keflavķkurflugvelli.  Nóg um žaš.

Enn viršist kalda strķšiš blómstra ķ hugum sumra Keflvķkinga.  Nś tala menn um aš fį į Keflavķkurflugvöll hollenskt fyrirtęki, sem hyggst leigja śt orrustužotur til heręfinga. 

Keflvķkingar; orrustunni um Stalķngrad er lokiš, innrįsin ķ Normandķ er yfirstašin, Berlķnarmśrinn er fallinn og Kaninn er farinn.  Ef žiš viljiš, aš bęr ykkar lifi, veršiš žiš aš stušla aš žvķ į forsendum lķšandi stundar, ekki fortķšarinnar.   Gangi ykkur vel, bęrinn ykkar į žaš skiliš.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Höršur Halldórsson

Veskś.

Höršur Halldórsson, 20.3.2010 kl. 08:37

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband